Курсовая: Informaciniu inovaciju idiegimo strategija ir taktika
Informacinių inovacijų įdiegimo strategija ir taktika
(kursinis darbas)
Vilnius, 1998
Turinys:
Anotacijos (lietuvių ir anglų kalbomis) 3
1. Įvadas 5
2. Inovacijų reikšmė 6
3. Inovacinių veiksmų planavimas valstybės mastu.
Tendencijos Europos Sąjungoje 7
4. Inovacinių technologijų programa ESPRIT 12
5. Strateginė technologijų vadyba, jos sudedamosios dalys.
Lietuvos aktualijos 16
6. Išvados 22
7. Literatūros sąrašas 23
8. Priedai 24
Anotacija
Kursinio darbo tikslas buvo išnagrinėti informacinių
inovacijų įdiegimo aspektus, problemas, aptarti būdus ir
nušviesti bendras vystymosi tendencijas šioje srityje.
Kursiniame darbe pateikiama informacinių inovacijų analizė,
apibrėžimas, jų vieta kitų inovacijų tarpe.
Išnagrinėtos bendros tendencijos Europoje informacinių
inovacijų vystymo srityje, taip pat pateikta trumpa konkrečios
programos apžvalga su prioritetinėmis sritimis ir konkrečiu
jų finansavimo planu. Apžvelgiant tendencijas Europoje buvo
stengiamasi akcentuoti tai, kas gali būti labiausiai aktualu Lietuvai.
Žinia, kad ne visos Europoje sprendžiamos problemos jau atėjo
iki mūsų. O kai kurios, kurias mes sprendžiame dabar, Europoje
buvo išspręstos jau anksčiau. Dėl šios
priežasties kursiniame darbe taip plačiai aptarti Europos
Sąjungos institucijų darbai. Ir galiausiai pabandyta
panagrinėti šiuo metu vykstančias inovacijas vienoje iš
informacinių inovacijų sričių (kaip standartinės)
Lietuvoje.
Summary
The purpose of this work was to review aspects of implementing information
innovations, their problems, make analysis of methods and throw a light on
the current situation.
There are analysis of information innovations, definition, their place among
other innovations. Common tendencies in implementing EuropeТs information
innovations are listed in this work too. Here youТll find short review of
concrete program (ESPRIT), with basic spheres and financial plan listed. When
making review of basic tendencies in Europe the main attention was paid to
most actual of them for Lithuania. ItТs known that not all problems, actual
for EU, are important for us too (they didnТt come yet). And some of them,
which are already solved in EU, are very actual for us now. That;s why so
great attention was paid to works of EU institutions. Finally, it was made
attempt to review current LithuaniaТs innovations problems in small group of
information innovations (this small group was taken for example as common).
I. Įvadas
Prieš pradedant nagrinėti informacinių inovacijų
įdiegimo strategiją ir taktiką reiktų
apsibrėžti kas tai yra inovacijos, kokiai kategorijai jų tarpe
priklauso informacinės inovacijos, ką vadiname informacinėmis
inovacijomis.
Įvairūs šaltiniai siūlo įvairius inovacijų
apibrėžimus, vieni jų konkretesni, kiti - labai
abstraktūs, bet visur pačia bendrąja prasme inovacijos
suprantamos kaip naujų, iki tol nebuvusių dalykų
išradimas ir įdiegimas. Iki šiol ginčijamasi inovacijos
turėtų būti suprantamos kaip naujos technologijos, kaip
konkretus rezultatas (gaminys, įrenginys ir pan.) ar kaip naujų
dalykų įdiegimo procesas. Šiame darbe inovacijos
(konkrečiai - informacinės inovacijos) bus traktuojamos kaip jau
žinomas, išrastas, turimas rezultatas - ir didžiausias
dėmesys skiriamas šių inovacijų pritaikymo būdams ir
problemoms aptarti.
Informacinėms inovacijoms kitų inovacijų tarpe pastaruoju metu
tenka vis didesnis dėmesys ir vaidmuo, jos tampa viena iš
sparčiausiai besivystančių sričių. Kaip
informacinės inovacijos šiame darbe bus suprantamos visos
inovacijos, skirtos duomenų perdavimo ir apdorojimo efektyvumui
pagerinti. Į šių inovacijų tarpą patenka visa
didžiulė kompiuterinės technikos grupė, taip pat
nemaža dalis elektronikos srityje sukuriamų gaminių.
Informacinės inovacijos priklauso techninių-technologinių
inovacijų grupei. Tai didžiausią praktinę
reikšmę turinčių ir labiausiai paplitusių
inovacijų grupė. Tai grupė, kuriai priklausančios
inovacijos, yra labiausiai apčiuopiamos ir būtent šiai grupei
sukurti ir taikomi juridinio apiforminimo (patentavimo) mechanizmai,
šiai grupei inovacijų skiriamos didžiausios įvairių
fondų lėšos.
II. Inovacijų reikšmė
Inovacijų pačiose įvairiausiose gyvenimo srityse reikalingumas
maža kam kelia abejonių. Kiekvienas naujas išradimas,
leidžiantis patobulinti ir pagerinti mus supančią aplinką
iš pat pradžių sutinkamas labai optimistiškai. Bet kokia
inovacija neša savyje tokias teigamas pasekmes:
Х leidžia plėsti, gerinti mokslinę bazę, kuri buvo
naudota šiai inovacijai sukurti ir bus naudojama ateityje kurti naujoms
inovacijoms;
Х kyla mokslinių darbuotojų (inovacijos autorių) kvalifikacija
ir didėja jų patirtis;
Х bent kuriam laikui atkreipia visuomenės dėmesį į
šios inovacijos pagalba sprendžiamą ar
išspręstą problemą (o dažniausiai, kaip rodo
praktika, inovacijos vis dėlto problemų pilnai
neišsprendžia, o jei ir išsprendžia, tai
akivaizdžiau matomos tampa kitos, labai artimos, iki tol buvusios labiau
užslėptos, problemos);
Х inovacijos autorius atsiduria dėmesio centre, tokiu būdu
skatinami kažką panašaus pasiekti ir kiti potencialūs
inovacijų kūrėjai;
Х sukuriamas pagrindas atsirasti daugeliui įvairias inovacijos
įdiegimo stadijas vykdančių institucijų, tokiu būdu
atsiranda naujos darbo vietos, nauji informacijos apiforminimo mechanizmai,
kas gali iššaukti inovacijas ir visai kitose, nesisiejančiose
(pavyzdžiui - organizacinėje, juridinėje) srityse;
Atkreipkite dėmesį, kad visus šiuos privalumus turi dar
neįdiegta, galbūt netgi dar juridiškai neapiforminta
inovacija. Inovacijos vertė nepalyginamai išauga kai ji pritaikoma
praktikoje, nors kaip bebūtų gaila, bet iki praktinio pritaikymo
stadijos ateina tik labai nedidelė dalis inovacijų.
Praktiškai pritaikyta inovacija papildomai įgyja dar tokius
privalumus:
Х atneša firmai (įmonei, organizacijai) daugiau ar mažiau
matomą ekonominę naudą;
Х gerokai sustiprina firmos pozicijas rinkoje (jos dalyje),
pažymėtina, kad be kartas nuo karto realizuojamų
inovacinių sprendimų firma negali išsilaikyti ir
įsitvirtinti rinkoje;
Х inovacija, kaip taisyklė, neša savyje firmos tiekiamos
produkcijos kokybės gerinimą ar kainos mažinimą, dėl
ko išlošia galutinis vartotojas;
Х paskatina kitų firmų-konkurentų inovacijų
paiešką ir diegimą ir pan.
Iš vienos pusės inovacijų reikšmę sunku pervertinti,
tačiau iš kitos pusės iškyla labai nemažas pavojus,
kad susidarius pernelyg optimistines pažiūras šiuo klausimu -
prasideda aklas inovacinių sistemų kopijavimas,
neatsižvelgiant į konkrečias ekonomines sąlygas, kas
beveik visiškai panaikina aukščiau išvardintus
praktiškai pritaikytos inovacijos privalumus.
III. Inovacinių veiksmų planavimas valstybės mastu.
Tendencijos Europos Sąjungoje
1996 m. lapkričio 20 d. Europos Komisija priėmė
Pirmąjį Europos inovacinių veiksmų planą (The
First Action Plan for Innovation in Europe) [3]. Šis svarbus
strateginis dokumentas pateikė bendrąją schemą inovaciniams
procesams Europoje skatinti, daugiausiai susitelkdamas ties
prioritetinėmis priemonėmis, kurių turi imtis Europos Komisija
kaip vykdomasis Europos Sąjungos organas.
Kodėl Lietuvai svarbios šio nedidelio leidinio idėjos ir kuo
jis gali būti mums naudingas?
Lietuva, žengdama į Vakarų Europą, susiduria ir susidurs
su tomis pačiomis politinio, ūkinio, intelektinio ir
kultūrinio gyvenimo problemomis, kurios aktualios Europos Sajungai. O
vienas iš dalykų, jaudinančių Europos politikos ir
ekonomikos plėtros ideologus, yra inovacijų gamyboje ir
paslaugų sferoje stoka. Žmonės, gavę mandatą
vienokiu ar kitokiu mastu koordinuoti Europos Sąjungos ūkį ir
mokslą, yra sunerimę, matydami, jog Europa vis labiau atsilieka nuo
pagrindinių konkurentų ‑ Jungtinių Valstijų ir
Japonijos ‑ kurdamos bei diegdamos naujas technologijas (o ypač
šis atotrūkis ryškiai matyti informacinių inovacijų
srityje, kur paskutiniu metu visas naujausias tendencijas diktuoja JAV ir
Japonija). Paradoksalu, jog Europa, išlaikydama šimtametes
universitetines tradicijas, mokslinių pasiekimų požiūriu
būdama tarp lyderių, kai kuriose srityse aiškiai pirmaudama,
komercinio įgyvendinimo sferoje praranda pozicijas.
Priežasčių esama daug. Bene lengviausiai pastebima - palyginti
menkas mokslo finansavimas Europoje: 1995 m. duomenimis, mokslui finansuoti
skirta tik apie 2% Europos bendrojo vidinio produkto, o JAV ir Japonijoje apie
2,7% BVP. Kitos svarbios kliūtys inovacijoms Europoje: menka mokslo
orientacija į pramoninius poreikius, neadekvati mokymo sistema,
nepakankamas mokslininkų ir inžinierių mobilumas, nelankstus
finansavimas bei mokesčiai, nepalanki teisinė aplinka. Tai vis
duomenys iš УPirmojo veiksmų planoФ pirmtakės УŽaliosios
inovacijų knygosФ (Green Paper on Innovation) [1], kurią
pateikė Europos Komisijos komisarai M.Bangemann ir E.Cresson.
УŽaliojoje inovacijų knygojeФ iškeltos tikrai aktualios
problemos, ir tai liudijo vėliau sekę gausūs aukšto lygio
debatai, kuriuose dalyvavo ir politikai, ir mokslininkai, ir pramonininkai.
Įvairių nuomonių jūroje vieningai skambėjo balsai, kad
inovacinio požiūrio deficitas yra reali Europos Sąjungai
iškilusi problema, ir ji reikalauja kompleksinio ir globalinio sprendimo.
Taip pat buvo atkreiptas dėmesys į tarpvalstybinių
susitarimų būtinybę, akcentuota nacionalinė
įvairovė bei skirtinga regionų situacija. Akcentuota ir tai, kad
naujos technologijos - tai ir nauji gaminiai ir paslaugos, kuriančios
naujas rinkas, tai papildomos darbo vietos bei gyvenimo sąlygų
pagerinimas, taigi ir socialinių problemų sprendimas.
УŽaliosios inovacijų knygosФ įžvelgtas ir iškeltas
problemas УPirmasis veiksmų planasФ paverčia strateginiais
veiksmais. Dokumento struktūra labai aiški ‑ tris
prioritetų grupes atitinka trys veiksmų kryptys:
inovacijų kultūros skatinimas;
inovacijoms palankios aplinkos sukūrimas;
mokslo orientavimas į inovacijas.
Siūlomi veiksmai paskirstomi dviem lygmenimis ‑ nacionaliniu ir
tarptautiniu, t. y. Europos Sąjungos lygmeniu.
Aukštesnįjį lygmenį turėtų įgyvendinti
Europos Komisija.
Inovacijos yra minties būsena, reikalaujanti kūrybiškumo,
plataus akiračio, verslo dvasios, drąsos rizikuoti, trumpiau
sakant, inovacinis mąstymas yra dalis bendro kultūros lygio, kurio
plėtra, savo ruožtu, daug priklauso nuo švietimo ir
suaugusiųjų mokymo. Tai visų pirma yra vyriausybinio lygio
rūpestis. Švietimo ir mokymo sistemos turėtų orientuoti
į inovacinį mąstymą, ugdyti kūrybiškumą.
Viena iš Europos iniciatyvų šia linkme yra УMokymas
informacinėje visuomenėjeФ, sudaranti galimybes pasinaudoti
naujausių technologijų galimybėmis žinių perdavimo
procesui gerinti. Nuolatinis švietimas reikalingas ir pramonei,
ypač smulkiajam ir vidutiniam verslui, nes viena iš
kliūčių smulkiosioms inovacinėms įmonėms yra
žinių stoka ir informacijos brangumas.
Reikia kurti visuomenės remiamą inovacijų skatinimo bei
technologijų perdavimo infrastruktūrą, į šį
procesą įtraukiant ir pramonę, kuriai inovacijų
kūrimas ir įgyvendinimas tampa gyvybiškai svarbiu, norint
užtikrinti produkcijos konkurentingumą. Poreikis tarpregioniniam
bendradarbiavimui ir aukštas vadybos lygis, kurie yra neatskiriama
inovacijų kultūros dalis, turi tapti ne tik tolimos ateities
vizija, bet ir kasdieniu poreikiu.
Inovacijoms reikia ruošti dirvą. Nauji mokslo ir pramonės
santykiai formuojami ne tuščioje vietoje, o jau
nusistovėjusioje teisinėje, administracinėje ir
fiskalinėje aplinkoje. Svarbiausi teisinės sistemos darbai Europos
Sąjungoje ‑ patentinės ir kitų pramoninės
nuosavybės teisės rūšių harmonizavimas. Tai aktualu
ne tik kūrėjui, bet ir intelektinės nuosavybės
pirkėjui: abu yra suinteresuoti apsaugoti išradimą
teisinių dokumentų siena. Ir šios procedūros turi
būti pakankamai paprastos bei pigios.
Inovacijų įgyvendinimas neretai yra susijęs su didesne nei
įprasta verslo rizika, todėl kapitalas ne visada noriai suka į
inovacines įmones. Europos Sąjungos valstybės turėtų
pasirūpinti sukurti paskolų, garantijų, draudimo sistemą,
kuri skatintų rizikos kapitalo panaudojimą naujoms technologijoms
bei paslaugoms kurti. УPirmojo veiksmų planoФ autorių nuomone,
į rizikos kapitalo sferą verta kreipti draudimo ir pensijų
fondus. Ypač reikėtų skatinti tarptautinio kapitalo
panaudojimą rizikingiems projektams, sudarant jiems patrauklias
sąlygas. Vienas iš tokio patrauklumo būdų
galėtų būti rizikos pasidalinimas tarp privačių
investuotojų ir valstybės. Taip pat reikalingos tarnybos, kuriose
potencialūs investuotojai galėtų gauti daugiau informacijos
apie naujausių technologijų perspektyvumą, rinkos prognozes,
nes kol kas viena iš rezervuoto rizikos kapitalo požiūrių
priežasčių ‑ informacijos stoka.
Mokslo finansavimas vien iš valstybės saujos yra nepakankamai
efektyvus, todėl tiesioginių pramonės ir mokslo ryšių
skatinimas bei rėmimas teikia plačias papildomo mokslo finansavimo
galimybes. Reikia sudaryti teisines ir ypač finansines sąlygas
įmonėms, investuojančioms į naujų techologijų
kūrimą ar fundamentaliuosius tyrimus. Mokslinio potencialo ir
finansinių galimybių disbalansas ryškiai iškyla, kalbant
apie atskilusias kompanijas (spin-off companies), t. y. mažas
įmones, kurias sudaro УišeiviaiФ iš universitetų.
Turėdami stiprų intelektinį potencialą bei naujausias
mokslų žinias, jie stokoja lėšų idėjoms
įgyvendinti, o sustiprėjus finansiškai, tampa aktualiais tvirti
ryšiai su buvusia mokslo įstaiga, nes išsineštosios
žinios greitai pasensta. Valstybės parama mokslo ir technikos parkams
(kaip vienai iš verslo inkubavimo formų) padidintų tokiame
mikrosociume susibūrusių įmonių išgyvenimo galimybes.
Reikalinga visokeriopai skatinti ir kitos inovacijų paramos
infrastruktūros kūrimą bei plėtrą
Inovacijų paramos politika realizuojama ne tik nacionaliniame lygmenyje..
Ketvirtoji bendroji programa (Fourth Framework Programme), INNOVATION,
EUREKA, COST, PHARE, TACIS, MEDA bei kitos programos yra galingi tarptautinio
Europos Sąjungos bendradarbiavimo instrumentai. Tai plačios
galimybės dalyvauti bendruose projektuose su partneriais iš kitų
valstybių, keitimasis patirtimi, mokslininkų ir inžinierių
mobilumo didinimas, suaugusiųjų švietimas.
Konkretus ir lakoniškas inovacijų planas atliepia dabartinės
Vakarų Europos inovacijų poreikius ir vienydamas nukreipia
pastangas reikiama linkme.
Ir УŽaliosios knygosФ, ir УPirmojo veiksmų planoФ bendras vardiklis
yra inovacijos, kurios čia suvokiamos gana plačiai. Šiandieniu
supratimu, aktualiu mokslo, technologijų ir ūkio plėtotei,
inovacijos yra:
sėkmingas naujovių kūrimas, pritaikymas ir panaudojimas
gamyboje;
gaminių asortimento bei jų rinkų atnaujinimas ir
praplėtimas;
naujų gamybos, tiekimo ir platinimo metodų įtvirtinimas;
vadybos, darbo organizavimo, darbo sąlygų keitimas.
Inovacijų gamyboje ir paslaugų sferoje rezultatas - naujų
produktų, paslaugų kūrimas, dinamiška pramonės
plėtra, rinkos nišų užkariavimas ir naujų rinkų
sukūrimas, gyvenimo lygio kilimas. Bet mokslo ir išradybos
rezultatų panaudojimo kelias ilgas ir reikalauja daug pastangų.
Todėl mūsų visuomenė, nenorinti likti technologinio,
ekonominio, socialinio ir kultūrinio progreso šalikelėje, turi
kurti palankią aplinką naujam verslui. Čia dominuojantis
koordinavimo ir skatinimo vaidmuo turėtų tekti valstybei, kurios
pareiga - formuoti inovacinėms firmoms palankią įstatymų,
ekonominę, finansinę ir informacinę bazę, trumpiau
tariant, kurti ir įgyvendinti palankią valstybinę
inovacijų politiką. Suvokimas, kad inovacijos yra valstybinio
rūpesčio objektas, Lietuvoje tik dabar tampa kūnu.
Valstybė turi suformuluoti aiškius tikslus ir būdus
užsibrėžtam tikslui pasiekti. Lietuvoje, kaip ir Europoje,
parama inovacijoms ir inovaciniam verslui turėtų tapti
visuomenės rūpesčiu. Pasaulinė pastarųjų
dviejų dešimtmečių patirtis parodė, kad
inovaciniuose procesuose didelį vaidmenį vaidina smulkaus ir
vidutinio verslo įmonės, kurios, nežiūrint kai kurių
trūkumų, efektyviai stumia technologinį progresą, kuria
ir įgyvendina daug perspektyvių idėjų. Statistika
neginčijamai įrodo, jog vienokią ar kitokią paramą
gaunančių naujų smulkiojo verslo įmonių
УmirtingumasФ nepalyginti mažesnis, o efektyvumas - didesnis nei
panašių įmonių, įkurtų Уlaukinės rinkosФ
sąlygomis.
Globalinės inovacijos švietime, pramonėje ir paslaugų
sferoje neįmanomos be didelių pokyčių žmonių
mąstyme. Per daugelį metų tvirtai įsišaknijusių
nuostatų neišmesi per vieną dieną. Todėl bene
svarbiausia - apskritai mentaliteto kitimas. Nūdienos aplinka
dažnai yra ne tik indiferentiška, bet net ir priešiška
naujiems požiūriams. Sustabarėjęs požiūris
stengiasi tvirtai užremti duris naujovių skersvėjams.
Šimtmečiais Europoje mokslas, kaip ir pats žinių
kaupimas, buvo laikomas savaimine vertybe. Didžiųjų
mokslininkų darbai paprastai neturėjo nė menkiausios
merkantiliškumo intencijos (garsios išimtys - Archimedo
išradimai). Universitetinio mokslo prestižas labai stiprus ir
dabar.
Tačiau pasaulis pasikeitė. Mokslas XX-ajame amžiuje
pasidarė labai brangus, tad aprėpti visas dabartines pažinimo
sritis negali sau leisti net pačios turtingiausios šalys.
Fundamentalusis mokslas jau turi derintis prie technologinių ūkio
poreikių, rasdamas šiame bendradarbiavime reikiamus finansavimo
šaltinius. Suvokimas, kad mokslas turi tarnauti taip pat ir aktualiems
visuomenės poreikiams, tik dabar skinasi kelią Lietuvoje. Dar
prieš porą metų žodžiai Уmokslo komercializavimasФ
tūlam buvo tik nieko nesakanti frazė, o neretai sukeldavo netgi
priešiškumą. Pageidavimas, kad mokslo darbai būtų
kiek galima daugiau orientuoti į praktinį panaudojimą, dar ir
dabar kartais, deja, sutinkamas kaip mokslo prestižo žeminimas.
Jeigu bus visuotinai priimta nuostata, kad mokslas turi teikti
apčiuopiamą naudą visuomenei jau šiandien (kiek tai
nekliudo jo pažintinei veiklai), valstybė ir mokslas sykiu
palengvins šiandien labai aktualios problemos ‑ finansavimo
‑ sprendimą. Nes mokslo bendradarbiavimas su pramone - tai
idėjos, pritaikomos gamyboje, ir pinigai, atlyginantys mokslui už
intelektines pastangas. Ypač tai prieinama mokslams, kurie savo
prigimtimi artimesni taikomiesiems - biologijai, medicinai, techninėms
disciplinoms. Tik reikia atsakingai pasirinkti prioritetus, nes šalies
mokslas greta pasaulinių tendencijų visų pirma
turėtų atsižvelgti į savos šalies pramonės
poreikius ir jos plėtros uždavinius.
Negana tik deklaruoti - taip, mes už inovacijas, mes už naujas
technologijas, mes už inovacinio verslo skatinimą. Net sukūrus
palankias inovacijoms sąlygas valstybės teisės,
administravimo, švietimo sferose, Lietuvoje turi būti skatinama ir
plečiama infrastruktūra, aptarnaujanti šį
sudėtingą procesą. Kai kas jau nuveikta. Keleri metai
Lietuvoje veikia įstaigos, kurių pagrindinė veiklos
užduotis - teikti visokeriopą paramą mokslo komercializavimui.
Tai Lietuvos inovacijų centras, Kauno technologijos universiteto
inovacijų diegimo centras, Mokslo ir technologijų parkas. Šiai
infrastruktūrai iš dalies galima priskirti ir Valstybinį
patentų biurą ir patentinius patikėtinius, institucijas,
teikiančias specializuotas techninės informacijos paslaugas, verslo
paramos organizacijas. Turėdami ryškesnę valstybės
paramą, šie technologijų perdavimo proceso nariai
galėtų gerokai praplėsti ar efektyviau vykdyti savo funkcijas
‑ teikti platesnes informacines paslaugas, atlikti rinkų
prognozes, įvertinti intelektinį turtą, t.y. daryti visa tai,
kuo užsiima tokio tipo organizacijos visame pasaulyje.
Sėkmingai realizuodama inovacijų politiką, valstybė sykiu
kompleksiškai sprendžia ir mokslo bei studijų,
technologijų skatinimo, švietimo, informacijos, komunikacijos ir
kitas problemas. УPirmasis veiksmų planasФ turėtų tapti
kiekvieno sprendimus priimančio Lietuvos valdininko parankine knyga.
IV. Informacinių technologijų programa Europos Sąjungoje
Europos Sąjungoje ne tik abstrakčiai kalbama apie inovacijas, bet
ir kuriamos į konkrečias sritis orientuotos programos. Čia
toliau pateikiama trumpa informacinių technologijų programos ESPRIT
apžvalga. Naujų informacinių technologijų (toliau - IT)
programa ESPRIT yra sudėtinė mokslo ir plėtros (toliau - MP)
projektų bei technologijų diegimo programa. Jai vadovauja Europos
Komisijos trečiasis Generalinis direktoratas (pramonė) (DG III,
European Commission).
Informacinės technologijos labai svarbios visoms pramonės
šakoms: jos naudojamos projektuojant gaminius, juos gaminant, nulemia
bendrovių verslo plėtojimo būdus. IT reikalingos ir
tarptautinėms korporacijoms, ir mažoms įmonėms,
siekiančioms įsitvirtinti pasaulinėse rinkose. Taigi Europos
sėkmė priklauso nuo IT pramonės įmonių teikiamų
atitinkamų produktų bei paslaugų ir nuo IT diegimo Europos
pramonėje.
Kaip veikia ESPRIT?
ESPRIT - tai viena iš specialiųjų Europos Sąjungos
Ketvirtosios bendrosios programos, kuri prasidėjo 1994-aisiais ir
tęsis iki 1998 metų, tikslinių programų (specific
programmes). ESPRIT glaudžiai susijusi su kitomis specialiosiomis
programomis, ypač su ACTS (telekomunikacijos), IMTU (pramonės bei
medžiagų technologijos) bei su Telematics Applications (telematikos
taikymas).
ESPRIT yra vadinamoji nenutrūkstama darbo programa, kuri kasmet po
išsamių konsultacijų taisoma, nurodant, kokias užduotis
reikia įvykdyti. Oficialiajame Europos Bendrijos žurnale (Official
Journal of the European Communities) skelbiami pranešimai,
kviečiantys suinteresuotus asmenis teikti pasiūlymus dėl
nurodytų užduočių. Pasiūlymai įvertinami ir
atrenkami geriausi, tinkami finansuoti. Daugeliui pramoninių MP
projektų keliamas reikalavimas, kad į projektus būtų
įtrauktos kompanijos ir mokslinio tyrimo įstaigos bent iš
dviejų Europos Sąjungos šalių.Tačiau ir kitų
šalių organizacijos turi daug galimybių dalyvauti programoje.
ESPRIT siekia, kad į programą įsitrauktų mokslininkai
iš Vidurio ir Rytų Europos, Viduržemio jūros regiono bei
naujų nepriklausomų valstybių iš buvusios Tarybų
Sąjungos.
Kokias sritis apima ESPRIT?
ESPRIT pagrindinį dėmesį skiria aštuonioms tarpusavyje
susijusioms tyrimo sritims (domenams):
1) Ilgalaikio mokslinio tyrimo (Long-Term Research) tikslas -
užtikrinti, kad nuolat būtų išlaikytas potencialas,
būtinas pramonei atnaujinti. Ši sritis atvira naujoms idėjoms
ir žmonėms, reaguojantiems į pramonės poreikius bei
neabejingiems technologijoms, nuo kurių priklausys rinkos ateitis.
2) Programinės įrangos technologijų (Software technologies)
tikslas - išlaikyti stiprią, kokybišką bazę bei
pagrindines technologijas visuose Europos ūkio sektoriuose, kurių
svarbų komponentą sudaro programinės įrangos vystymas.
3) Technologijos, skirtos komponentams bei posistemėms (Technologies for
Components and Subsystems) - sritis, susijusi su mikroelektronikos
plėtra ir panaudojimu, įrengimais, medžiagomis bei procesais,
naudojamais puslaidininkiams gaminti, taip pat su elektroninėmis
projektavimo priemonėmis ir tokiomis periferinėmis
posistemėmis, kaip duomenų įsiminimas bei atvaizdavimas.
4) Daugialypės aplinkos sistemos (Multimedia Systems) skatina kurti
technologijas ir priemones, padedančias daugialypės aplinkos
vartotojui.
Kitos keturios sritys vadinamos "tikslinėmis grupėmis" (focused
clusters). Tai projektai bei papildomos priemonės, derinamos taip, kad
būtų pasiekti tam tikri mokslinių tyrimų bei pramoniniai
tikslai:
1) Atvirų mikroprocesorinių sistemų iniciatyva (Open
Microprocessor Systems Initiative). Siekiama, kad būtų
pripažinti Europos pasiekimai gaminant mikroprocesorius bei
mikrokontrolerius ir skatinamas jų naudojimas visame pasaulyje.
2) Didelės galios kompiuteriai ir jų tinklai (High-Performance
Computing and Networking). Lygiagrečių sistemų naudojimas
manipuliuoti didelės apimties duomenimis bei vaizdu.
3) Verslo operacijų technologijos (Technologies for Business
Processes). Įmonės keičiamos bei pertvarkomos taip, kad
būtų galima geriausiai naudotis informacinėmis
technologijomis.
4) Integravimas į gamybą (Integration in Manufacturing). Didinamas
Europos apdirbamosios pramonės pajėgumas, kuris leistų
pasinaudoti galinga pasauline informacijos infrastruktūra.
1 lentelė ESPRIT skaičiais (programos biudžetas)
Technologinė sritis | mln. ECU |
| Technologijos, skirtos komponentėms bei posistemėms | 509 |
| Programinės įrangos technologijos | 285 |
| Didelės galios kompiuteriai ir jų tinklai | 265 |
| Integravimas į gamybą | 244 |
| Ilgalaikiai tyrimai | 203 |
| Atvirų mikroprocesorinių sistemų iniciatyva | 183 |
| Verslo operacijų technologijos | 183 |
| Daugialypės aplinkos (multimedia) sistemos | 163 |
ESPRIT programos biudžetas 1994-1998 m. iš viso | 2035 |